Kaip senovėje lietuviai matavo pasaulį?

Pakruojo sinagoga

Trukmė: 60 min.
Kaina: 3.00
Grupės dydis: 5 - 25 asmenys
Amžius: 7 - 12

Kaip žmonės matavo pasaulį tada, kai nebuvo liniuočių, svarstyklių ar matavimo juostų? Ši aktyvi ir įtraukianti edukacija kviečia vaikus atrasti, kad senovėje matavimas kilo iš kasdienio gyvenimo, darbo ir paties žmogaus kūno. Dalyviai sužino, kaip senieji Lietuvos gyventojai suprato atstumą, svorį, tūrį ir plotą, o svarbiausia – visa tai išbando patys. Edukacijos metu vaikai mokosi, kad pirmosios matavimo priemonės buvo pats žmogus: išskėstos rankos, pėda, alkūnė. Praktinėse užduotyse jie matuoja suolus pėdomis, atstumus – sieksniais, lygina rezultatus ir supranta, kodėl tokie matai buvo patogūs, bet netikslūs. Per istorijas ir judrius žaidimus pristatomi žemės ir ploto matai – margas, valakas, žagrė, padedantys suvokti, kaip žemdirbiai vertino savo darbą ir žemę.

Didelis dėmesys skiriamas ir svorio bei tūrio matams. Vaikai spėja, kiek galėtų sverti „akmuo“, lygina skirtingus svorius, pila kruopas saujomis ir rieškučiomis, taip patys patirdami, kodėl prekybai ilgainiui prireikė tikslesnių ir visiems vienodų matų. Edukacija natūraliai veda prie svarbios išvados – matavimas yra žmonių susitarimas, leidžiantis susikalbėti ir suprasti pasaulį. Pabaigoje aptariama, kodėl XX a. Lietuvoje buvo pereita prie metrinės sistemos ir kodėl šiandien beveik visas pasaulis matuoja vienodai. Per trumpą žaidimą vaikai įtvirtina žinias ir pasitikrina, ką jau išmoko. Edukacija vyksta gyvai, su judesiu, bandymais ir žaidimais, todėl skatina ne tik pažinimą, bet ir smalsumą, bendradarbiavimą bei kritinį mąstymą.

Grįžti