PASTATO ISTORIJA
Pakruojo ugniagesių draugijos stoginė pradėta statyti apie 1928 m. Manoma, kad pastatas galėjo būti visiškai įrengtas šiek tiek vėliau, tačiau ne vėliau kaip iki 1930 m. Muziejuje saugoma originali šios stoginės vėtrungė su 1928 m. data, liudijanti apie pastato statybos pradžią.
Daugėjant gaisrų gesinimo technikos, imta statyti stogines, skirtas gaisrininkų inventoriui lakyti, jose taip pat būdavo patalpos budinčiajam, bei įrengtos civilinės salės, kuriose vykdavo įvairūs susirinkimai, linksmybės, tokios kaip šokiai ar kino seansai. Miesteliuose gaisrinės stoginės būdavo statomos su bokštu taip, kad būtų galima apžvelgti visą miestelį ir net apylinkes. Viena iš stoginių apie 1928 m. atsirado ir Pakruojyje. Iš pradžių gaisrinė buvo paprastame name, o tik vėliau buvo pastatytas atskiras pastatas.
Liudytojų teigimu, gaisrinę padėjo statyti ir daugiausiai finansiškai prisidėjo žydai. Kadangi miestelėnai anuomet neturėjo vienos bendros erdvės, kurioje galėtų susirinkti visi žmonės, nepriklausomai nuo religijos, buvo nuspręsta pastatyti stoginę, kuri buvo ir gaisrinė, ir miestelėnų susitikimų, švenčių ir pramogų vieta.
Gaisrinė statyta betoninė, stogas skardinis, bokštelis karkasinis taip pat su skardiniu stogu. Stoginės renovacijos metu visas pastatas buvo perstatytas iš naujo, liko tik viena originali betoninė siena su išlikusiu užrašu „Ugniagesiu d-jos stoginė“. Ant bokštelio buvusi ir vėjarodė, kuri dabar eksponuoja salėje, nes atrestauruoti jos praktiškai neįmanoma. Ant vėjarodės puikuojasi ir ugniagesių simbolis – šalmas ir du kirviai. Tiesa, ilgai čia dirbo ugniagesiai savanoriai. Tai reiškia, kad jie nebuvo profesionalai bei negaudavo jokio atlygio. Pinigų gaudavo tik vienas ugniagesys sargas, kurio pareiga – stebėti aplinką ir informuoti apie pastebėtą gaisrą.
PASTATO PLANAS
Dabartinis stoginės pastatas šaltiniuose minimas kaip naujasis, o kažkuriuo laikotarpiu šalia jo paliktas ir senasis. Kur šiuo metu yra galinė siena, kažkada taip pat buvo iškirstos durys, pro kurias būdavo galima patekti į senąją gaisrinę. Kur dabar yra tarnybinės patalpos anksčiau buvo rūbinė, o šalia - kasa, priešais esančios patalpos buvo bufetas ir aparatinė. Beje, bufetas priklausė Bertai Gegeckienei, jai miestelyje priklausė ir restoranas „Rambynas“. Salei paliktas senasis pavadinimas „Pilietinė salė“. Jos gale buvo scena ir suflerio būdele. Viršuje esantis balkonėlis buvo skirtas orkestrui groti, ar kinui rodyti. Beje, šoninės durys atsirado kiek vėliau, vieno nutikimo metu. Vieną kartą kino seanso metu salėje užsidegė kino juosta, tad visi žmonės iššokinėjo pro langus. Todėl salės šone buvo iškirstos durys, o kino seansų metu prie durų budėdavo ugniagesys. Gaisrinės bokštelis buvo naudojamas miestui apžiūrėti ir vandens siurblių „rankovių“ džiovinimui.
Stoginės planinė struktūra einant metams šiek tiek kaitaliojosi. Keitėsi durų, langų vietos, nesikeitė tik bokštelio langai. Bokštelis buvo naudojamas apylinkių apžvalgai bei gaisrinių rankovių džiovinimui. Ten taip pat, prieš II Pasaulinį karą, buvo įrengta mechaninė ranka užsukama sirena, kuri pranešdavo miestelėnams ir ugniagesiams savanoriams, kurie gaisrinėje nuolat nebudėdavo, apie kilusį gaisrą. Taip pat buvo pranešama varine tūba. Pastatas turėjo telefoną. Įdomu, jog nuo 1926 m. pastatui elektrą tiekė dvaras, o nuo 1934 m. Maizelių malūnas. Taip pat buvo įsigyta motorinė vandens pompa. Beje, priešais pastatą, iš bokštelio pusės, buvo įrengtas vandens rezervuaras, o šalia jo buvo fontanas. Sovietmečiu keitėsi stoginės išplanavimas, salė pertvarkyta į garažą, o pastačius naują priešgaisrinį depą, 1995 m. stoginė buvo uždaryta.
Beje, Pakruojo ugniagesių draugijos stoginės pastato kopija yra Rumšiškių liaudies buities muziejuje. 2005-04-19 pastatas buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
DABARTINĖ PASTATO PASKIRTIS
Pagrindinė stoginės salė, kuri anuomet buvo naudojama įvairiems renginiams, kaip jau minėta, buvo vadinama „Pilietinė salė“. Šis pavadinimas išliko ir iki šių dienų, o pati salė, kaip ir anuomet, atvira žmonėms. Čia rengiamos profesionalaus meno parodos, edukacijos, šventiniai renginiai, kartais ir konferencijos. Salėje viena siena skirta senosios gaisrinės ekspozicijai, šalia stovi ir originali ugniagesių draugijos vėtrungė. Į akį krenta ir dailus balkonėlis. Panašus buvęs ir senojoje gaisrinėje. Jame stovėdavo aparatinė kino filmams rodyti. Lubų kampe matomi ir palikti originalių lubų lentų fragmentai.
Šiandien ant pastato fasado galima matyti laikmetį menantį užrašą „Pakruojo ugniagesių draugijos stoginė“. Apie pastato unikalumą byloja ir tai, kad ugniagesių draugijos stoginės pastato kopija yra Rumšiškių liaudies buities muziejuje. Ilgą laiką gaisrinės stoginės pastatas buvo apleistas.
Galiausiai, 2019 m. rudenį senoji gaisrinė pradėta rekonstruoti į kultūros paskirties pastatą, kartu sutvarkant Laisvės aikštę aplinkui statinį. Unikalus pastatas buvo nugriautas, likusi tik viena autentiška siena. Įrengtas ir atminimo kambarys žymiam avangardistui, dailininkui, vitražistui, lėlininkui Stasiui Ušinskui (1905–1975).
Informaciją parengė Rimantė Baratinskienė
Kontaktai
Adresas: Laisvės a. 10, Pakruojis
Telefonas: +370 613 78 986
El. paštas: stogine@pakruojomuziejus.lt